- paruoša
- paruošà sf. (3b) paruošimas, pagaminimas: Prasta vežimo paruošà Vl. Ne turėjimu eina, ale paruoša (paruošti valgyti svarbiau negu turėti ką valgyti) Ml. ║ parengimas, pasirengimas: Toki paruošà, tokis balius Prnv. Auklėtojos darbas reikalaująs nemažo darbo ir paruošos tam J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.